- jau
- 2 jaũ prt. dalelytė, pabrėžianti žodžio, žodžių grupės arba viso sakinio reikšmę: Kas bus, kad taip rugelių nėr? – Bo jaũ užaugs užaugs (šiek tiek vis užaugs) Pš. | Pasidarė, bet tik jaũ šiokio tokio biguzo (nevykusio alaus) Pš. | Ne teip jaũ tau bloga, kaip rodos Ds. | Mažu jis jos nenori? – Tai jaũ nenori! Srj. | Kumelė puiki, bet ne ten koki jau Šts. Ė kvėpimas, jau ką gi! Čia sakais pušelių, čia vėjelis dvelkteli su kvapu žiedelių A.Baran. | Pas tuos namelius žydi o jau gražių 12 lelijų Brt. | Kas jaũ, kas mano mažytį skriaudžia? Rs. | Jaũ kad barsiu vaiką, tai barsiu, kai pareis sustipęs! Slm. | Eik jau, eik su savo pasakoms, nebsuk mun galvos! Vkš. Gana jaũ, gana, ką tu čia priterliojai? Rs. | Jis geras žmogus, labai geras, bet tik jam tos rankelės jau tokios – kur tik prisilies, ir palieka kas nors rš. Kad jaũ gerai, tai dar nori geriau Lp. | Jis dirbo taip jau (taip pat), kaip ir aš J.Jabl. | Tas jau (tas pats) žmogus ir vakar buvo atėjęs J.Jabl. | Jis man nė vamt, kaip jau (kaip ir) negirdėjęs J.Jabl. | Toks jau (toks pat) būsi kaip ir tėvas I.Simon. Rėdyk jau mus MŽ483.
Dictionary of the Lithuanian Language.